Politinės sąžinės nebuvimas pažadino visą Lietuvą. Ūžia visa žiniasklaida ir socialiniai tinklai dėl V. Blinkevičiūtės sąžinės praradimo. Žurnalistai, politikai, politologai ir pilietiškai nusiteikę žmonės rašo straipsnius ir komentarus, kuria komiksus ir traukiančias per dantį dainuškas, pasakėčias bei lietuvių kalbos naujadarus.
Ji atsisakė eiti Premjerės pareigas dėl amžiaus, sveikatos ir kitų asmeninių priežasčių. Ką gi ši, be sąžinės likusi politikė, padarė blogo? Ji pažeidė rinkėjų lūkesčius ir išdavė pasitikėjimą. Daugelis rinkėjų balsavo už partiją tikėdamiesi, kad jos lyderė įgyvendins pažadėtą gerovę, nes pažadų buvo daug. Stebina tai, kad V. Blinkevičiūtės atsisakymo priežastys (sveikata, amžius, kompetencijų stoka) buvo žinomos prieš rinkimus, bet slepiamos. Ar tai nėra atsakomybės vengimas? Sugraudino savo bendrapartiečius, bet šį kartą gailestingumo iš visuomenės nebus, nes tai – žmonių mulkinimas ir apgavystė viduryje baltos dienos. Ji pasirinko didesnį atlyginimą ir lengvesnes darbo sąlygas Europos Parlamente. Žodžiu, V. Blinkevičiūtė siekia tik asmeninės naudos, iškeldama savo finansinę gerovę virš visuomenės interesų. Neturi atsakomybės už prisiimtus įsipareigojimus. Gal rinkimų pažadai buvo per dideli? Galbūt jie realybėje nebus įgyvendinti. Nenorėdama, kad žmonėms ir dar vėliau kritikuotų už prieštaringus darbus ar nepopuliarius sprendimus reformų srityje, V. Blinkevičiūtė vengia sugadinti savo įvaizdį. Tačiau ji jau jį sugadino per kelias valandas.
Partija iškart neteko vertės, nes prarado politinę sąžinę, pasidarė nesolidi ir nepatikima. Trumpai tariant, sąžinės nebuvimas pagimdė moralinį nuosmukį.
Sovietinis auklėjimas davė rezultatų
Labai gaila, bet vis dar turime Lietuvoje žmonių be sąžinės, kuriuos užsiauginome sovietmečiu. Neperauklėjome V. Blinkevičiūtės per 34 nepriklausomybės metus. Ji gimė, augo ir brendo sovietų laikais. Jos tėvai buvo Linkuvos miestelio gerbiami žmonės. Motina – Linkuvos tarybinio ūkio vyr. buhalterė. Viešos informacijos apie tėvą nėra. Kyla klausimas, kodėl? Sovietinės eros įtaką patyrę žmonės dažnai buvo auklėjami griežtai hierarchinėje, paklusnioje sistemoje, kur nebuvo skatinamas individualizmas ar pilietinis aktyvumas. Tokie asmenys buvo mokomi nesvarstyti aukštesnių pareigūnų sprendimų, vykdyti „iš viršaus“ nuleidžiamus nurodymus, nepaisant jų moralinio pagrindo. Šio auklėjimo pasekmes matome šių dienų politikoje. Tai atspindi ir V. Blinkevičiūtės bei Prezidento G. Nausėdos santykių pavyzdys: nekelti savo kandidatūros Prezidento rinkimuose, kad užtikrintai laimėtų G. Nausėda, remiant jį. Vėliau, galimai su Prezidento žinia, pasiskelbti būsima Premjere prieš ir per rinkimus bei begėdiškai atsitraukti, siekiant savo asmeninės naudos ir prarandant garbę.
V. Blinkevičiūtės sovietinio mentaliteto pasekmės pavojingos demokratinei visuomenei, nes skatina veikti be atsakomybės jausmo ir atmetant viešąją nuomonę. Ji vengė skaidrumo, priėmė sprendimą „už uždarų durų“ ir nepakankamai įvertino demokratijos privalumus: laisvą žodį, kritiką ir viešą atskaitomybę.
Egoizmas ir Tėvynės meilės stoka
Praradusi politinę sąžinę, V. Blinkevičiūtė egoistiškai pasirinko tik sau naudingą kelią. Ji nerodo lojalumo Lietuvai – tai rodo Tėvynės meilės trūkumą, kai svarbiausia yra ne pasiekti, kad šalis klestėtų, o tiesiog užimti poziciją ir gauti finansinę naudą sau. Ji neturi jokio pasiaukojimo Lietuvai.
Klausimai, neduodantys ramybės
Kodėl tyli ypatingai svarbūs Lietuvos žmonės?
Kodėl tyli I. Degutienė – V. Blinkevičiūtės karjeros krikštamotė? Savo laiku ji paskyrė V. Blinkevičiūtę savo viceministre ir nutiesė jai kelią karjeroje. I. Degutienė kritiškai kalbėjo apie G. Landsbergį, tuometinį TS-LKD pirmininką, kaltino per visus TV kanalus arogancija ir kt. Kodėl dabar nevyksta pokalbiai apie V. Blinkevičiūtės aroganciją, nesiskaitymą su visos Lietuvos visuomene?
Kodėl tyli Bažnyčios hierarchai?
Visuomet laukiame jų įžvalgų.
Kaip čia su Dieviškaisiais įsakymais: „Gerbk savo tėvą ir motiną“, „Nekalbėk netiesos“ ? V. Blinkevičiūtė padarė gėdą savo tėvų atminimui. Jie buvo gerbiami Linkuvos miestelio žmonės. Pasirinkdama tokį apgaulingą savo gyvenimo scenarijų, prarasdama politinę sąžinę, ji sumenkino savo tėvų atminimą. Kaip reiktų įvertinti netiesos kalbėjimą visos bendruomenės lygiu, ypač tuose rajonuose, kur kunigai agitavo balsuoti už socialdemokratus?
Viskas gyvenime praeina. Praeis ir šis moralinis socialdemokratų krachas Lietuvoje. Būtų gerai, kad visi esantieji valdžioje ir būsimieji politikai pasimokytų iš V. Blinkevičiūtės politinės sąžinės fiasko.
Jai būtina skubiai atsistatydinti iš partijos pirmininkės pareigų. Toks žmogus negali vadovauti Lietuvos socialdemokratijai.