Prezidento politinė sąžinė yra gebėjimas vadovautis aukščiausiais vidiniais etiniais principais, sprendžiant valstybės reikalus, kurie veikia visuomenę. Politinė sąžinė reikalauja skaidrumo, atsakomybės ir pagarbos tiesai bei visuomenės gerovei. Sąžiningas Prezidentas suvokia savo pareigas ne kaip galimybę tenkinti asmeninius interesus, bet kaip atsakomybę rinkėjams. Kai politiniai lyderiai elgiasi sąžiningai, jie stiprina visuomenės pasitikėjimą. Tokie lyderiai gali sukurti stiprią demokratiją, kurioje rinkėjai jaučia, kad jų balsas iš tikrųjų turi įtakos. Kai politinė sąžinė ignoruojama, kyla dideli pavojai, kurie kelia grėsmę demokratijai.
PREZIDENTO G. NAUSĖDOS POLITINĖ SĄŽINĖ
Prezidentas Gitanas Nausėda savo politinę karjerą pradėjo 2019 m. Kalbant apie jo politinę sąžinę, galima išskirti kelis pagrindinius aspektus:
1. Karjeros pradžioje atrodė, kad Prezidentas bus nepriklausomas nuo politinių partijų. Jis save pristatė kaip nepartinį kandidatą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nuslėpė savo priklausymą Lietuvos komunistų partijai. Laikytis distancijos nuo sisteminių partijų įtakos nepavyko. Prezidentas palaikė šeimų maršą ir opozicinių partijų bei spaudos atakas prieš valdančiųjų ministrų darbą. Tai negali būti traktuojama kaip sąžiningi, nepartiniai sprendimai, orientuoti į šalies gerovę. Faktiškai Prezidentas tenkino savo politinius interesus — siekė tapti svarbiu šalies vidaus politikoje ir menkino valdančiuosius.
2. Prezidentą G. Nausėdą lydėjo ir tebelydi visuomenės ir politinio elito vienijimo siekio stygius. Taigi, Prezidentas nepasižymi politiniu principingumu, grindžiamu demokratinėmis vertybėmis.
3. Santykiuose su kitomis valdžios institucijomis Prezidentas pernelyg dažnai konfrontavo su valdančiaisiais, kai kuriuos nepagrįstai nuvertino. Išlaikyti balansą tarp įvairių pusių sekėsi sunkiai. Jis nuolat svajoja apie kitą koaliciją, ir tai akivaizdžiai jaučiasi per abi jo kadencijas.
4. Tarptautinėje politikoje Prezidentas laikosi vertybinės laikysenos. Jis dažnai pabrėžia vertybėmis grindžiamą užsienio politiką, ypač kalbant apie žmogaus teises, demokratiją ir santykius su Rytų kaimynais, tokiais kaip Baltarusija ar Rusija. Jo tvirtas požiūris į šias temas atspindi sąžiningumo ir principingumo siekį tarptautinėje arenoje.
PREZIDENTO G. NAUSĖDOS POLITINĖ SĄŽINĖ PRIEŠ RINKIMUS
Labai svarbu kalbėti apie Prezidento politinę sąžinę prieš rinkimus į Seimą. Prezidento veiksmai gali paveikti parlamento rinkimus ir politinę dinamiką. Nors Prezidentas Lietuvoje nėra tiesiogiai atsakingas už Seimo rinkimų rezultatus, jo įtaka politinei atmosferai ir visuomenės nuomonei gali būti reikšminga.
Prezidento politinę sąžinę prieš Seimo rinkimus galima vertinti keliais aspektais:
1. Prezidentas turėtų laikytis nešališkumo ir neremti vienos ar kitos partijos, nes jo konstitucinė pareiga yra atstovauti visai tautai, o ne konkrečioms politinėms grupėms. Tačiau Prezidento pasisakymuose ir veiksmuose aiškiai matyti simpatijos sisteminėms ir nesisteminėms partijoms. Jis aiškiai palaiko Socialdemokratų, Vardan Lietuvos ir Valstiečių partijas. Tai rodo, kad Prezidentas nesugebėjo arba nepanoro tinkamai įsigilinti į visuomenės ir intelektualų kreipimąsi dėl valstybės ateities pavojų. Prezidentas vakar atmetė R. Žemaitaičio kandidatūrą kaip galimo Vyriausybės nario, tačiau nepaneigė „Nemuno aušros“ dalyvavimo koalicijoje.
2. Prezidentas turėtų išlikti nuoseklus savo politiniuose principuose, tačiau jis neatsisako ankstesnių strategijų dėl koalicijų formavimo. Prezidentas pasiduoda populizmui ir rinkimų taktikoms, siekdamas daryti įtaką rinkėjams. Dar rinkimai neįvyko, o Prezidentas jau pasisako prieš valdančiąją 
TS-LKD partiją, kas rodo nesąžiningumą.
TS-LKD partiją, kas rodo nesąžiningumą.3. Prezidento pasisakymai ir veiksmai rinkimų metu gali reikšmingai paveikti viešąją nuomonę. Būtina, kad Prezidentas laikytųsi atsakingo komunikacijos tono, skatintų konstruktyvią diskusiją ir neskatintų visuomenės susiskaldymo.
Kalbėti apie Prezidento politinę sąžinę prieš Seimo rinkimus yra svarbu, nes tai susiję su demokratijos skaidrumu, politinio proceso sąžiningumu ir visuomenės pasitikėjimu valdžia. Prezidento laikysena rinkimų kontekste gali lemti, ar jis stiprina demokratiją, ar pasiduoda politinėms manipuliacijoms.
PREZIDENTIENĖS POLITINĖ SĄŽINĖ
Prezidentienės politinė sąžinė yra intriguojanti tema, nes dažnai viešai daugiau dėmesio skiriama Prezidento vaidmeniui ir jo sprendimams, tačiau Prezidentienės vaidmuo visuomenėje ir politikoje mažiau analizuojamas. Nors Prezidentienė neturi tiesioginės įtakos politiniams sprendimams, jos įtaka gali būti reikšminga — ji turi galimybę formuoti viešąją nuomonę, remti tam tikras vertybes ir netgi paveikti Prezidento sprendimus.
Prezidentienė turi ypatingą atsakomybę, nes jos veikla ir vertybės gali daryti įtaką ateities Prezidentienėms. Jos veikla sukuria precedentą, kokia turėtų būti Prezidentienės funkcija valstybėje. Jei Prezidentienė aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje ir rūpinasi visuomenės gerove, tai tampa pavyzdžiu kitoms moterims, esančioms panašiose pozicijose. Todėl Prezidentienės sąžiningumas ir atsakingumas turi įtakos ne tik dabartinei visuomenei, bet ir formuoja būsimų lyderių požiūrį.
Mūsų Prezidentienė galėtų daryti įtaką Prezidentui, išreikšti susirūpinimą dėl jo politinės sąžinės. Tačiau, kaip ne kartą pastebėta, dabartinė Prezidentienė neturi reikšmingo poveikio Lietuvos politiniam gyvenimui ir neformuoja Prezidento viešojo įvaizdžio. Tai nėra naudinga Lietuvai.
APIE KUNIGO POLITINĘ SĄŽINĘ
Kalbėti apie kunigo politinę sąžinę yra sudėtinga ir subtili tema, nes kunigų vaidmuo pirmiausia yra dvasinis, o ne politinis. Tačiau yra aspektų, kuriais tokia diskusija gali būti pagrįsta.
1. Kunigai yra ne tik religiniai vadovai, bet ir svarbūs visuomenės veikėjai. Jų nuomonė gali turėti politinį poveikį. Istoriškai kunigai Lietuvoje ir kitose šalyse dažnai atliko svarbų vaidmenį tautiniame judėjime ir politikoje.
2. Katalikų Bažnyčia, ypač Lietuvoje, laikosi principo, kad Bažnyčia kaip institucija neturėtų įsitraukti į tiesioginę politinę veiklą. Tai nereiškia, kad kunigai neturi nuomonės ar neturi teisės kalbėti apie politines temas, bet jie dažnai turi išlaikyti tam tikrą neutralumą ir nepropaguoti vienos politinės krypties. Kunigo politinė sąžinė šiuo atveju būtų susijusi su atsakomybe neperžengti dvasinio vaidmens ribų ir nesinaudoti savo pozicija politinei įtakai daryti.
3. Bažnyčia ir kunigai dažnai pasisako už socialinį teisingumą, žmogaus teises, skurdo mažinimą ir kitas socialines problemas, kurios gali būti susijusios su politika. Kunigo moralinė sąžinė, pagrįsta religiniu mokymu, gali paskatinti jį išreikšti poziciją tam tikrais politiniais klausimais, ypač kai kalbama apie moralės, etikos ir žmogaus orumo klausimus.
4. Jei kunigas asmeniškai įsitraukia į politiką ar viešai pasisako politiniais klausimais, jo politinė sąžinė gali būti vertinama pagal tai, kiek jo sprendimai suderinti su Bažnyčios mokymu ir visuomenės gerove. Tokiu atveju kunigo sąžinė būtų susijusi su jo sprendimų moraline atsakomybe, įtaka bendruomenei ir gebėjimu išlaikyti nepriklausomą dvasinį vadovavimą.
Aš asmeniškai manau, kad už vertus kandidatus į Seimo narius būtina užsakyti Šv. Mišias. Šv. Mišios, aukojamos už būsimo Seimo nario intencijas, morališkai sustiprina žmogų, besiruošiantį tarnystei Lietuvai. Kviečiu žmones pasinaudoti šia dvasine paslauga ir užsakyti Šv. Mišias už tinkamus tarnystei žmones ar partiją. Asmeniškai tai dariau ne kartą. Daugelis užsakymų priimami norimu laiku. Kartais kunigai už nedoruosius Šv. Mišių neaukoja. Pavieniai kunigai už doruosius aukoti Šv. Mišias iki rinkimų nesutinka. Norėčiau, kad žmonės tęstų šią Šv.Mišių intenciją už kandidatus, pasiryžusius dorai dirbti Tėvynei.
Man, žinoma, skaudu, kad Lietuvos Bažnyčia yra nusistačiusi prieš TS-LKD, nors šioje partijoje yra tiek daug tikrų katalikų.
TS-LKD, nors šioje partijoje yra tiek daug tikrų katalikų.Apibendrinant, nors kunigo pagrindinė atsakomybė yra dvasinė, tam tikrais atvejais galima kalbėti ir apie jo politinę sąžinę, ypač kai jo veiksmai ar sprendimai paliečia visuomeninius, socialinius ir politinius klausimus.