Žmogaus politinė sąžinė yra svarbus sąmoningumo ir atsakomybės aspektas, susijęs su jo veikla politikoje, asmeniniais įsitikinimais ir elgesiu visuomenėje. Tai moralinis vidinis balsas, vadovaujantis žmogaus sprendimams, siekiant ne tik asmeninės naudos, bet ir bendrojo gėrio.
Pagrindiniai politinės sąžinės bruožai: atsakomybė visuomenei, politinis nuoseklumas, skaidrumas, pagarba demokratinėms vertybėms. Renkantis kandidatą į Seimą būtina įvertinti jo politinę sąžinę.
Galima kalbėti apie Rūtos Rutkelytės, Gitanos Markovičienės ir Kęstučio Biliaus politines sąžines.
Rūta Rutkelytė savo politinę karjerą pradėjo Centro partijoje. 2024 m. į rinkimus eina su Taikos koalicija, tačiau dėl nesusipratimo buvo išbraukta iš sąrašo. Išvada: politinio nuoseklumo nėra.
Gitana Markovičienė savo politinę karjerą pradėjo Darbo partijoje, vėliau norėjo tęsti su Nemuno aušra, tačiau dėl girtumo buvo pašalinta iš rinkimų sąrašo. Ji taip pat neturi politinės sąžinės, nes trūksta nuoseklumo.
Kęstutis Bilius priklausė Lietuvos laisvės sąjungai, Liberalų ir centro partijai, Laisvei ir teisingumui. Į 2024 m. Seimo rinkimus eina su Nemuno aušra.
Išvada: politinės sąžinės lyg ir nerasta.
Taigi, žmonėms, einantiems į rinkimus, būtina išsiaiškinti, už ką jie ketina balsuoti, ir įvertinti, ar kandidatai turi politinę sąžinę. Tai nėra sunku.
ŠEIMOS IR GIMINĖS POLITINĖ SĄŽINĖ
Šeimos ar giminės politinė sąžinė nėra dažnai naudojamas terminas. Ji gali būti suvokiama kaip bendras moralinis, etinis ir vertybinis požiūris, perduodamas iš kartos į kartą šeimoje ar giminėje. Tai susiję su teisingumo, pareigos, atsakomybės, garbės ar vertybių supratimu šeimoje.
Pavyzdžiui, šeimos sąžinė gali būti susijusi su tuo, kaip šeima sprendžia konfliktus, laikosi moralinių principų, auklėja vaikus ar rūpinasi artimaisiais. Ji taip pat gali būti susijusi su kolektyvine atsakomybe už tam tikrus veiksmus ar sprendimus, kurie turi ilgalaikį poveikį šeimos reputacijai ar moraliniam pamatui.
Lietuvos politikos kontekste įdomi yra Gentvilų šeimos istorija. Jų tėvai buvo garbingi mokytojai ir šviesuoliai. Kyla klausimas, kodėl jų vaikai pasirinko skirtingus politinius kelius. Galbūt tėvų nuostatos buvo netvirtos, šeimoje vyravo konfliktai ar nesutarimai dėl politinių ir moralinių vertybių, kurie vėliau atsispindėjo vaikų pasirinkimuose.
Nors tėvai galėjo prisitaikyti prie sovietinio režimo, jų požiūris į Lietuvą galėjo būti įvairus. Jie galėjo jausti meilę Tėvynei, tačiau būti priversti gyventi pagal sovietinę ideologiją. Šeimos požiūrį galėjo paveikti pokarinė trauma, okupacija, tremtys ir gyvenimas Sovietų Sąjungoje.
Gentvilų šeimoje užaugo trys politikai, kurių pažiūros smarkiai skiriasi: du broliai liberalai ir sesuo Darbo partijos atstovė. Klausimas: kodėl sesuo pasirinko Darbo partiją? Į jos pasaulėžiūrą greičiausiai turėjo įtakos ne tik tėvų auklėjimas, bet ir socialiniai bei politiniai pokyčiai šalyje. Darbo partijos steigėjas Viktoras Uspaskich yra kilęs iš Rusijos, dėl to ir dėl kitų dalykų partija neretai buvo kritikuojama kaip prorusiška.
Kas galėjo nutikti Gentvilų sesers gyvenime, kad jos politinė sąžinė tapo abejotina? Ar tai Salomėjos Nėries fenomenas – meilės pinklės ir kelio atgal nebuvimas?
Renkantis kandidatą, už kurį balsuoti, jo šeimos ir giminės politinė reputacija galėtų turėti lemiamos įtakos apsisprendimui.
PARTIJOS POLITINĖ SĄŽINĖ
Žmonės su politine sąžine arba be jos buriasi į partijas. Partijos politinė sąžinė suprantama kaip principų, vertybių ir etikos laikymasis sprendimų priėmimo procese. Tai atspindi partijos gebėjimą veikti pagal savo deklaruojamas ideologines nuostatas, net kai susiduria su politiniais iššūkiais ar spaudimu.
Partija, turinti politinę sąžinę, laikosi ideologinio nuoseklumo ir veikia pagal savo principus, neatsižvelgdama į situacinius pokyčius ar populizmo spaudimą. Ji yra atvira ir atsakinga rinkėjams už priimtus sprendimus ir jų pasekmes, sąžiningai informuoja apie savo veiklos tikslus bei rezultatus. Tokia partija elgiasi etiškai, vengia korupcijos, manipuliavimo faktais ar moralinių kompromisų, siekdama asmeninės ar partinės naudos.
Asmeniškai man nesuprantamas reklaminis užsakytas tyrimas, vertinantis Sauliaus Skvernelio ir Ingridos Šimonytės vyriausybių darbą. Partija Vardan Lietuvos, mano nuomone, prarado politinę sąžinę, užsakydama neetišką tyrimą su manipuliatyviais klausimais, siekiančiais iškreipti rezultatus. Kadencijos nėra lygintinos, nes 2020–2024 m. laikotarpiu susidūrėme su itin rimtais geopolitiniais ir ekonominiais iššūkiais.
Renkantis rinkimuose politinę partiją, reikia vertinti jos politinę sąžinę.