KAS YRA ELTA?
Naujienų agentūra ELTA yra viena iš seniausių žiniasklaidos agentūrų Lietuvoje, įkurta 1920 metais. Ji teikia įvairią naujienų informaciją apie politiką, ekonomiką, sportą, kultūrą ir kitus svarbiausius įvykius tiek iš Lietuvos, tiek iš tarptautinio konteksto.
ELTA ruošia ir platina tekstinį bei vaizdinį turinį žiniasklaidos kanalams, valstybės institucijoms ir verslui. Ji kasdien parengia šimtus naujienų pranešimų lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Šios agentūros klientai yra nacionalinės ir tarptautinės žiniasklaidos priemonės, politikos ir verslo sektoriai, siekiantys nuolatos gauti objektyvią informaciją.
ELTOS PRIVATIZACIJA
2005 m. Gedvydas Vainauskas įsigijo naujienų agentūrą ELTA iš Valstybės turto fondo, kai agentūra buvo privatizuota. Iki tol ELTA priklausė valstybei ir veikė kaip valstybės kontroliuojama naujienų tarnyba. Privatizacijos metu G.Vainauskas, valdęs „Lietuvos rytą“, tapo pagrindiniu ELTA savininku.
PO 12 METŲ
2017m. bendrovė „GM Media Invest“, kurią valdė Gitana Markovičienė, įsigijo naujienų agentūrą ELTA iš ankstesnio savininko, verslininko Gedvydo Vainausko, nes jis turėjo finansinių sunkumų. Kyla klausimas, iš kokių šaltinių buvo finansuotas šis sandoris?
PO 5 METŲ
2022 metų gegužės mėnesį Lietuvos naujienų agentūrą ELTA įsigijo Estijos žiniasklaidos grupė EKSPRESS GRUPP, kuri taip pat valdo DELFI. Šis sandoris buvo vertinamas kaip žingsnis, siekiant stiprinti objektyvios žurnalistikos šaltinius Lietuvoje. Ankstesnė ELTA savininkė buvo bendrovė „GM Media Invest“, kurios vadovė Gitana Markovičienė teigė, kad sprendimas parduoti agentūrą buvo finansiškai naudingas. Sandorio vertė ir kitos sąlygos nebuvo viešinamos.
Nuo 2022 m. ELTA priklauso grupei EKSPRESS GRUPP, valdančiai didžiausią naujienų portalą DELFI.lt
Nuo 2023 m. Eltos vadovas – Vytautas Bruveris.
TRUMPA INFORMACIJA APIE GITANĄ MARKOVIČIENĘ
Taip, Gitana Markovičienė anksčiau buvo susijusi su Darbo partija. Ji buvo aktyvi partijos veikėja ir net dalyvavo rinkimuose su šios partijos sąrašu.
Vėliau ji dirbo ir su „Respublikos leidinių“ grupe bei buvo komercijos direktorė.
Taip, čia ta pati Gitana Markovičienė, kuri nupirkusi iš Delfi „Panelės” žurnalą faktiškai likvidavo Lietuvos jaunimo flagmaną. Taip, čia ta pati Gitana Markovičienė, kuri nupirko
” Moterį”, nebeišlaikė žurnalo prasmingo turinio. Galima teigti, kad sunaikino Lietuvos Moterų flagmaną Lietuvoje.
Gitana Markovičienė buvo kandidatė į 2024 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, atstovavusi Remigijaus Žemaitaičio partijai „Nemuno aušra“. Tačiau rugsėjo mėnesį ji buvo pašalinta iš kandidatų sąrašo po to, kai buvo apkaltinta sukėlus neblaivią avariją Kaune ir pasišalinusi iš įvykio vietos. Dėl šio incidento partijai teko prašyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pašalinti ją iš sąrašo.
Reiktų rinkėjams labai atidžiai pasižiūrėti į visus „Nemuno aušros” žmones, besiruošiančius į valdžią.
IŠVADA
EKSPRESS GRUPP yra savininkas ELTA, DELFI.lt, bendradarbiauja su LRT, LRT.lt ir kažkaip susietas su TV3, nes komentarus blokuodavo visi trys drauge. Galiu pasidžiaugti, kad šiuo metu nebeblokuoja.
Noriu pasiteirauti, ar Gitana Markovičienė turėjo sąžinę parduodama ELTĄ EKSPRESS GRUPP, tiksliau DELFI? Kodėl dėl ekonominės naudos nieko negalvojo apie Tėvynę? Ar gerai yra Lietuvai koncentruoti stambiąją žiniasklaidą vienose EKSPRESS GRUPP rankose?
Ar Vytautas Benokraitis-generalinis DELFI direktorius turėjo sąžinę, stebėdamas tą žiniasklaidos susijungimą?
Ar Monika Garbačiauskaite-Budrienė -generalinė LRT direktorė turi sąžinę, žinodama visus niuansus ir tylėdama?
Dėl šių žmonių pozicijos Lietuvos žiniasklaidoje dabar turime organizuotas metų metais trunkančias ir pasikartojančias atakas prieš dešiniosios krypties partijas, partijos lyderius, turime kairiųjų partijų ir lyderių nepagrįstą palaikymą, prokremlinių partijų palaikymą ir pastovų buvimą žiniasklaidos dėmesio centre. ARTĖJA RINKIMAI.
Nesigilinant į šiuos procesus, nebuvo galima suvokti žiniasklaidos veiksmų ir atokių darbo rezultatų. Labiausiai mane domina, kur tų žiniasklaidos atakų smegenų centras?
KĄ VEIKIA STEBINČIOS IR REGULIUOJANČIOS ŽINIASKLAIDĄ INSTITUCIJOS?
Taip, Lietuvoje yra kelios institucijos ir tarnybos, kurios stebi ir reguliuoja žiniasklaidos priemonių nuosavybės bei veiklos skaidrumą, siekiant užtikrinti, kad žiniasklaidos priemonės nepatektų į neaiškias arba neskaidrias rankas. Tai:
1. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK).
2. Visuomenės informavimo etikos komisija.
3. Konkurencijos taryba.
4. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI).
Šios institucijos kartu padeda užtikrinti, kad žiniasklaidos sektorius Lietuvoje būtų skaidrus, o jo savininkai atitiktų įstatymų reikalavimus.
Tik Visuomenės informavimo ir etikos tarnyba neturi etatų, tiksliau tai yra nepriklausoma savireguliacijos institucija. VISOS KITOS-VALSTYBINĖS ĮSTAIGOS SU ETATAIS.Taigi noriu paklausti visų šių keturių įstaigų vadovų ir darbuotojų, ar jų sprendimai atitiko žiniasklaidos skaidrumo ir visuomenės informavimo etikos principus?
Ar NEKIRBA DARBUOTOJŲ SĄŽINĖ, tiksliau
Kaip šių institucijų veikla atitinka pareigas užtikrinti žiniasklaidos skaidrumą?
KODĖL LIETUVOJE LEIDOTE SUKONCENTRUOTI VISAS PAGRINDINES ŽINIASKLAIDOS PRIEMONES Į VIENAS RANKAS?
Ar nejaučiate, koks balaganas vyksta Lietuvos žiniasklaidoje keturis metus, kaip formuojamos organizuotos atakos, kokie žmonės kviečiami į laidas, kaip jaukiama lietuvių sąmonė.
Norėčiau, kad pabustų visų žiniasklaidos darbuotojų sąžinė! TAIP TOLIAU NEBEGALIMA!
NEPRARASKIME VILTIES
Lietuvos MOTERYS IR MERGINOS su protingais Vyrais tikrai yra Lietuvos jėga. Atsiveria nauji sprendimų būdai ir keliai.
Steigiasi kiti laisvo žodžio tinklalapiai.
Tikiuosi, kad E.Jakilaičio nemokamas tinklalapis politika.lt dirbs be sąžinės konfliktų.
Tikiuosi, kad A.Tapinas prieš rinkimus ir rinkimų metu savo informacijomis internete ir Laisvės TV leis naudotis nemokamai.
Pradėjau sekti FACEBOOKE M.Katkų, iš kurio labai daug tikiuosi.
Mano raudonasispuslapis.lt yra visiems prieinamas.
Mes diskutuojame apie sąžinės reikalus.
Kaip jau anksčiau rašiau, yra būtinas LRT abonementinis mokestis, kad LRT tikrai būtų nepriklausoma, kad nereikėtų bendradarbiauti su DELFI.